Akromioklavikulinio (AC) sąnario stabilizacija

Jei po visiško akromioklavikulinio (AC) sąnario išnirimo praėjus 3-6 mėnesiams pacientas jaučia skausmą peties sąnario srityje – tai ženklas, jog būtina stabilizuoti sąnarį. Visgi, daugumai pacientų stabilizacija reikalinga iš karto po traumos dėl stipraus skausmo sąnario srityje. Yra daug įvairių skirtingų AC sąnario stabilizavimo procedūrų. Kuri procedūra bus paskirta pacientui priklauso nuo daugelio faktorių, dažniausiai paremtų pacientą operuosiančio gydytojo patirtimi bei sugebėjimais. Dažniausiai skiriamos šios procedūros:

· Modifikuota „Weaver–Dunn“ procedūra - populiariausias raiščių rekonstrukcijos metodas - snapinis raktikaulio raištis perkeliamas į rezekcijos pabaigą, raktikaulyje padaromas tunelis atliekant „docking“ techniką, naudojami stiprūs ir netirpstantys siūlai.

· Artroskopinė operacija.

· LARS (Ligament Augmentation and Reconstruction) raiščių procedūra - implantuojami dirbtiniai raiščiai, skirti atkurti natūralių raiščių funkciją;

· „Surgilig“ procedūra – dirbtiniu raiščiu pakeičiamos sutrikusios AC sąnario funkcijos, garantuojama biologiškai suderinama fiksacija bei natūralus audinių suaugimas.

Dirbtiniai raiščiai, implantuojami atliekant LARS raiščių procedūrą

Yra daug nuomonių, kuri procedūra geriausia, tačiau šiai dienai pirmenybę galima skirti LARS raiščių procedūrai. Po jos, skirtingai nei po kitų procedūrų, pacientas greičiausiai atgauna darbingumą ar gali grįžti prie sportinės veiklos.