Endometriozė, skausmai, kraujavimai, cistos
Endometriozė - kas tai per liga?
Endometriozė - tai vaisingo amžiaus moterų liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys ima vešėti už gimdos ribų, sukeldamas lėtinę uždegiminę reakciją. Kai kurios pacientės, sergančios endometrioze, gali neturėti jokių simptomų, kitoms ši liga gali būti lėtinių skausmų bei nevaisingumo priežastimi.
Ar tai dažna patologija?
Tikslių epidemiologinių duomenų nėra, bet įvairių autorių duomenimis, šia liga gali sirgti apie 10 proc. moterų. Nevaisingų pacienčių tarpe endometriozė dažnesnė - iki 40-50 proc. atvejų. Endometriozė sukelia ne tik tiesioginius simptomus, bet veikia moters gyvenimo kokybę, nes sutrikdo socialinius bei seksualinius santykius, darbinę veiklą. Tai turi įtakos ir poros tarpusavio santykiams, nes lėtiniai besikartojantys simptomai veikia seksualumą bei vaisingumą. Mokslininkai paskaičiavo, jog nuo I simptomų iki diagnozės nustatymo praeina 9-12 metų, todėl ankstyvesnė diagnostika sumažintų šios ligos kaštus.
Kokie klinikiniai simptomai leidžia įtarti endometriozę?
Endometriozė - liga-„chameleonas“. Kartais gali nebūti jokių simptomų, o liga- jau pažengusi. Dažniausiai pasireiškia gausiomis, skausmingomis mėnesinėmis, tepančiomis „šokoladinėmis“ išskyromis prieš ir po mėnesinių, lėtiniais skausmais mažajame dubenyje, skausmingais lytiniais santykiais. Kartais pagrindinis simptomas- nevaisingumas.
Kodėl moterys ir merginos suserga endometrioze?
Aiškios endometriozės priežastys nėra žinomos. Yra kelios teorijos apie šios ligos priežastis. Seniausia teorija - Simpsono, kuri teigia, jog mėnesinių metu endometriumo ląstelės per kiaušintakius patenka į pilvo ertmę ir implantuojasi. Kita teorija - genetinė, nes kai kuriose šeimose endometriozė kartojasi iš kartos į kartą. Yra ir imuninė endometriozės kilmės teorija.
Ar gali endometrioze sirgti paauglės?
Turbūt ne kartą pažįstamų tarpe teko išgirsti, jog paauglystėje skausmingos mėnesinės, su alpimu, pykinimu, viduriavimu ir kitais virškinimo sutrikimais vertinama kaip norma. Tikimasi, jog „išaugs“ ir praeis. Iki 1980 m., kol nebuvo naudojama laparoskopija, buvo manoma, jog endometriozė paauglėms labai reta. Laparoskopijos metu vis dažniau pavirtinama endometriozė, todėl esant minėtiems simptomams, nedelskite dėl vizito pas specialistą.
Kur plinta endometriozė?
Endometriozė gali išplisti gimdos sienelėje, tuomet diagnozuojama adenomiozė. Endometriozės židiniai gali implantuotis kiaušidėse bei kiaušintakiuose, pilvaplėvėje. Dėl lėtinės uždegiminės reakcijos susiformuoja sąaugos mažajame dubenyje, tai sukelia lėtinius dubens skausmus bei nevaisingumą. Rečiau endometriozė gali išplisti žarnyne, šlapimo takuose, odoje ir kitur. Kartais endometriozės židinių randama rande po buvusios cezario pjūvio operacijos. Žarnyno endometriozė gali pasireikšti tuštinimosi sutrikimais, cikliniu kraujavimu iš žarnyno. Dideli židiniai gali imituoti žarnyno auglius bei sukelti žarnyno nepraeinamumą. Tokia įvairiapusė klinika įrodo ligos daugialypiškumą.
Kaip liga diagnozuojama?
Liga nustatoma įvertinus klinikinius simptomus. Diagnozė tikslinama ginekologinės apžiūros metu bei atliekant ultragarsinį tyrimą. Echoskopijos metu nustatoma gimdos, kiaušidžių, rektovaginalinė endometriozė. Kartais ligos išplitimui įvertinti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, bet šis tyrimas neparodo pilvaplėvės endometriozės. Liga patvirtinama laparoskopinės operacijos metu, kai endometriozė ne tik nustatoma, bet ir gydoma. Paviršiniai židiniai prideginami, endometriozės sąaugos išlaisvinamos, kiaušidžių endometrioidinės cistos pašalinamos. Endometriozė vertinama ligos stadijomis. I stadija - tai minimalūs pokyčiai, IV stadijos liga – ryškai pažengusi ir išplitusi. Ligos stadijos nustatomos operacijos metu. Laparoskopija - tai I pasirinkimo chirurginis tausojantis gydymas.
Ar galima endometriozę diagnozuoti, atliekant kraujo tyimą, pvz., Ca 125- kiaušidžių vėžio markerį?
Mokslininkai ieško neinvazinių metodų, kurie padėtų diagnozuoti ligą. Tiriami įvairūs biomarkeriai, kad diagnozuotume atlikę kraujo tyrimą. Esant kiaušidžių endometriozei gan plačiai naudojamas Ca 125 tyrimas, bet šis tyrimas nėra specifinis, ir gavus normos atsakymą, nereiškia, jog pacientė neserga endometrioze, todėl rutiniškai šis tyrimas neturėtų būti atliekamas.
Kaip gydoma endometriozė?
Endometriozės gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į moters amžių, nėštumų planavimą, ligos išplitimą, taikytą gydymą ir kt. 2 moterys, kurioms diagnozuota endometriozė, gali būti gydomos visiškai skirtingai. Svarbu atsiminti, kad medikamentai veikia tol, kol naudojami pagal paskyrimą, nutraukus gydymą, simptomai dažniausiai grįžta. Gydymui skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, hormoniniai kontraceptikai, progestinai, hormoninės spiralės ir kt. Esant nevaisingumui, gali prireikti kitų vaisingumo gydymo metodų.
Ar gali endometriozė „suvėžėti“?
Iš pacienčių teko girdėti nuogastavimų, jog endometriozė gali supiktybėti. Nors ši liga savo plitimu ir židinių implantacija primena piktybinį susirgimą, bet patologija yra gerybinė. Nėra jokių patikimų įrodymų, jog endometriozė pereina į „vėžį“, bet kai kurių studijų duomenimis, sergant čia liga šiek tiek dažniau nustatoma kiaušidžių vėžio bei ne Hodžkino limfomos (kraujo liga) atvejų.
Ką patartumėte moterims, kurios įtaria endometriozę?
Jei moteris ar mergina kenčia nuo skausmingų, gausių mėnesinių, lėtinių pasikartojančių skausmų dubenyje, tuštinimosi sutrikimų, skausmingų lytinių santykių, rekomenduočiau kuo skubiau kreiptis į ginekologą. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo greičiau bus paskirtas reikalingas gydymas bei rekomendacijos.
Gyd. Irena Jermolajevienė