Peties adhesyvinio kapsulito gydymo principai

Adhesyvinis kapsulitas (peties kontraktūra, „užšalęs“ petys, peties sustingimas) – tai liga, kurios metu žymiai sustorėja sąnarinė kapsulė, patologiškai pakinta fascija. Pakitimai joje panašūs kaip ir sergant pirštų Diupuitreno kontraktūra . Sveikuose pečiuose kapsulė būna iki 2 mm, o esant kapsulitui gali sustorėti iki 10 mm. Dėl to ligonis negali pakelti rankos, bet ypač riboti sukamieji judesiai. Dažnai skauda, ypač naktimis. VAS gali siekti iki 8 (10).

Klinika panaši į kitas peties ligas, bet dažniausiai maišoma su ankštumo sindromu (impingement). Geriausiai atskirti pagal ribotą išorinę rotaciją (IšR)-> esant ankštumui ji būna pilna (~45 laips), o sergant adhesyviniu kapsulitu mažesnė nei 0 laipsn.

Atviros operacijos, redresacijos ir artroskopinės operacijos tikslas tas pats- išdalinti susidariusias sąaugas tarp audinių, suardyti sąnarinę kapsulę tam, kad atsirastų sąnario judesiai. Vėliau judesius reikia tęsti, kad sąnarinė kapsulė suaugtų su prailgėjimu.

Po operacijos rankos negalima laikyti parištos po kaklu. Pacientai skatinami naudotis ranka kasdieniniame gyvenime kiek tik leidžia skausmas. 

Kartu pradedami aktyvių judesių ir švelnūs pasyvių judesių (i.e. tempimo) pratimai. Šie pratimai turi būti atliekami keturiomis pagrindinėmis kryptimis: Elevacija (kėlimas į priekį), Išorinė ir Vidinė Rotacija (sukimas nuo krūtinės, prie krūtinės), Addukcija (rankos privedimas). Visi pratimai turi būti atliekami labai lėtai, kad nesukeltų stipraus skausmo, bet tempimo skausmas būna visada. Visą laiką prašoma, kad pacientas visiškai atpalaiduotų raumenis, nes bet koks raumens įtempimas yra skausmingas. Sakoma, kad ranką „atiduotų“ kineziterapeutui. Pacientą būtina perspėti, kad gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip sąžiningai atliekami pratimai.

Petį būtina pratimų pradžiai įšildyti. Tinka šildanti pūslė, fizioterapinės procedūros. Vėliau atliekami  švytuokliniai judesiai (paveikslas) apie 5 min. Šiluma padidina audinių elastingumą. Po pratimų reikėtų petį šaldyti. Tai sumažina uždegimo reiškinius ir skausmą. Visada pratimai (ir pasyvūs, ir aktyvūs) atliekami iki judesio ribos (pakenčiamo tempimo skausmo) ir išlaikomas apie 10 sek. Po to labai lėtai gražinama į pradinę padėtį.

Judesiai, kuriuos atlieka kineziterapeutas, vadinami pasyvia mobilizacija. Pasyvi mobilizacija esant galimybei atliekama kartą dienoje, bet pacientas turi atkartoti tuos pačius judesius pats 4-5 kartus dienoje. Šiuos pratimus turi išmokyti kineziterapeutas. Būtina paaiškinti, pratimus pačiam teks atlikti ilgą laiką po operacijos, kad judesių amplitudė nesumažėtų. Pasyvi mobilizacija atliekama tol, kol pasiekiama pilna judesių amplitudė (apie 2-3 sav.), vėliau pratimus atlieka pats pacientas...