Rotatorių visiški plyšimai
Sukamųjų raumenų (rotatorių) visiški plyšimai yra didesni nei 5 cm. ir apima viršdyglinį (supraspinatus) ir podyglinį (infraspinatus) raumenis. Plyšis taip pat gali apimti ir pomentinį (subscapularis) bei mažąjį apvalųjį (teres minor) raumenis.
Visiški peties rotatorių sausgyslių plyšimai nėra įprasti jaunesnio amžiaus pacientų tarpe (iki 40 metų amžiaus). Daugiausia tokių atvejų diagnozuojama vyresniame amžiuje. Visiškus plyšimus dažniausiai patiria pacientai, kurių rotatorių manžetės yra susidevėjusios nuo senėjimo, bei pacientai, sergantys raumenų nepakankamumu (atrofija). To priežastys gali būti tiek genetinės, tiek su senėjimo procesu susijusios, arba abiejų šių priežasčių kombinacija. Po mažos traumos ar sužeidimo taip pat gali būti sukeltos skaudžios pasekmės: visiškas plyšimas, kuomet raumenys nebepajėgūs kompensuoti visiškai nutrūkusių sausgyslių. Jaučiamas silpnumas ir stiprus skausmas peties srityje bei dažnai apribojamas peties sąnario veiksnumas.
Visiškas rotatorių plyšimas, matomas magnetinio rezonanso tomografijoje
Be to, pažeidus sausgysles, raumenų funkcijos susilpnėja arba visai išnyksta. Manoma, jog raumenų sistema sutrinka ir dėl prisidedančių senėjimo procesų bei paveldimumo. Šis procesas įvardijamas kaip raumenų atrofija ir riebalų infiltracija į raumenis.
Tyrimai rodo, kad dar yra labai mažai duomenų apie pasekmes pacientams, kurie po peties sąnario plyšimo patyrė raumenų atrofiją bei riebalų infiltraciją į raumenis, nei tiems, kurie neturėjo minėtų pakitimų.
Kalbant apie visiškų plyšimų chirurgines operacijas, galima teigti, kad jos nėra tokios sėkmingos kaip operuojant mažo arba vidutinio laipsnio (< 5 cm.) plyšimus. Taip yra dėl šių priežasčių:
1. Sunkiai gyja pažeistos sausgyslės;
2. Dėl per didelės riebalų infiltracijos į raumenis, atsiranda kliūčių atstatytį raumens funkcijas;
3. Negrįžtama raumenų atrofija;
4. Gali būti pažeistas viršmentinis nervas (suprascapular nerve), o tai dar labiau apsunkina raumenų atrofiją ir riebalų infiltraciją.
Tai reiškia, kad, net jeigu ir sausgyslė techniškai bus grąžinta į savo anatominę poziciją, ji gali tinkamai nesugyti ar nefunkcionuoti.
Visgi, visiškų plyšimų operacijas rekomenduojama atlikti kuo skubiau, kol nepasireiškė negrįžtami raumenų funkcijų pakitimai. Rekonstrukcijos pagalba bus atkurtos kelių sukamųjų raumenų jėgos.
Po rekonstrukcijos, grąžinamas viršmentinio nervo (suprascapular) funkcionavimas. Pastebimas reikšmingas funkcionalus pagerėjimas pacientams po visiško plyšimo net ir tada, kai atliekama tik dalinė rekonstrukcinė operacija. Dėl to, kai tik tai įmanoma, stengiamasi skirti dalinę rekonstrukciją pacientams.
Tiesiogis sausgyslių rekonstravimas po visiškų plyšimų yra nesėkmingas daugiau kaip 50 proc. atvėjų [Habermeyer]. Jeigu riebalų infiltracija ir plyšis yra per dideli, tuomet rekonstrukcija dažnai yra beprasmiška. Galimybės, esant šioms situacijoms, išdėstytos vėliau. Sprendimo priemimas, kuriomis gydymo priemonėmis bus naudojamasi, priklauso nuo: paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, laiko, praėjusio po sužeidimo, funkcinių reikalavimų, chirurgo patirties bei turimų įrenginių. Tai apima:
1. Deltinę reabilitacijos programą – tai treniruočių programa, kurios metu stiprinamas deltinis raumuo (deltoideus) ir rengiamas perrimti sukamųjų raumenų funkcijas.
2. Injekcijas – jos skiriamos skausmo malšinimui kartu su deltine reabilitacijos programa. Steroidinės injekcijos yra stipriai veikiančios, priešuždegiminės, tačiau, kartojant injekcijas, jos turi tik trumpalaikį poveikį, o rizika susilpninti sausgysles dar didesnė. Hialurono injekcijos yra saugesnės, jų poveikis trunka ilgiau, bet jos - silpnesnis priešuždegiminis vaistas.
3. Sausgyslių rekonstrukciją ortobiologinėmis medžiagomis – bandant pagerinti peties sąnario sukamosios manžetės gijimą, sukurta daug naujų biologinių medžiagų. Ši technologija dar nauja ir nėra plačiai naudojama, o, dėl nepakankamų klinikinių tyrimų, iki šiol jos nauda dar nėra aiški. Šiuo metu naudojama trombocitais praturtinta plazma (PRP), tačiau tik konkrečiais atvejais. [Funk]
4. Raumens perkėlimo procedūrą – procedūros metu, siekiant pagerinti tam tikras peties funkcijas, stiprus raumuo iš jo pradinės padėties perkeliamas į peties sąnarį. Tačiau procedūra taikoma tik tam tikrais atvejais, daugiausiai jaunesniems pacientams, dirbantiems ištvermės reikalaujančius, fizinius darbus.
5. Artroskopinę subakrominę dekompresiją, negyvybingų audinių šalinimą ir bicepso sausgyslės tenotomiją – ši operacija be pjūvio (arba jį paliekant labai mažą), yra veiksmingesnė daugiau kaip 80 proc., gydant pacientus, kenčiančius visiškus raumenų plyšimo skausmus, tačiau tai nėra veiksminga priemonė gerinant peties funkciją ar stiprumą. Rezultatai geresni operaciją derinant kartu su deltine reabilitacijos programa. [Gartsman; SCHEIBEL ir kt.]
6. Peties keitimą – skiriamas, kai diagnozuojama raumenų atrofija. Visiški raumenų plyšimai yra susiję ir su sąnarių artritu. Ši procedūra atliekama tik vyresnio amžiaus žmonėms, o pakeitimo trukmė yra terminuota (apytiksliai 10 metų). [Gohlke]
Norint paskirti geriausią gydymą, tinkama skenografija ir patyrusio specialisto nuodugnus traumos ištyrimas kiekvienam pacientui yra būtini. Gydymo galimybės ir rezultatai priklauso nuo daugelio veiksnių (kai kurie iš jų dar nebuvo paminėti anksčiau, pavyzdžiui, rūkymas, amžius, darbas, reabilitacija, chirurgo ir terapeuto patirtis, turimi gydymo ištekliai ir t.t.). Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo, reikia tikėtis realistiškų rezultatų ir žinoti, jog gijimas gali būti lėtas. Sėkmingų rezultatų vidurkis yra apie 70-80 proc., o, norint pilnai išgyti, gali prireikti ir iki metų laiko.