Rotatorių visiški plyšimai

Sukamųjų raumenų (rotatorių) visiški plyšimai yra didesni nei 5 cm. ir apima viršdyglinį (supraspinatus) ir podyglinį (infraspinatus) raumenis. Plyšis taip pat gali apimti ir pomentinį (subscapularis) bei mažąjį apvalųjį (teres minor) raumenis.

Visiški rotatorių plyšimai nėra įprasti jaunesnio amžiaus pacientų tarpe (iki 40 metų amžiaus). Daugiausia tokių atvejų diagnozuojama vyresniame amžiuje. Pripažįstama, jog visiškus plyšimus dažniausiai patiria pacientai, kurių rotatorių manžetės yra susidevėjusios nuo senėjimo, bei pacientai, sergantys raumenų nepakankamumu (atrofija). To priežastys gali būti tiek genetinės, tiek su senėjimo procesu susijusios, arba abiejų šių priežasčių kombinacija. Po mažos traumos ar sužeidimo taip pat gali būti sukeltos skaudžios pasekmės: visiškas plyšimas, kuomet raumenys nebepajėgūs kompensuoti visiškai nutrūkusių sausgyslių. Jaučiamas silpnumas ir stiprus skausmas peties srityje bei dažnai apribojamas peties sąnario veiksnumas.

Peties išnirimai

Peties sąnario stabilumą užtikrina sąnarinė lūpa (labrum) ir kapsulė (capsule) bei jas supantys raumenys. Sąnarinė lūpa – tai trikampio skrespjūvio skaidulinės kremzlės žiedas, supantis sąnarį. Kapsulė – eilė raiščių, jungiančių žastikaulį su sąnariu. Peties išnirimai sąlygojami sąnarinės lūpos ir/arba raiščių ištempimų ar įplyšimų. Tai apibūdinama kaip nestabilumo būsena, galinti sukelti vis didesnius peties skausmus, peties išnirimus (vienas kaulas nuslysta nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus) bei panirimus (kaulas nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus nenuslysta). Peties sąnario išnirimai ir panirimai – pagrindiniai signaliniai nestabilumo požymiai. Peties sąnarys gali išnirti iš priekio (anterior), iš nugaros (posterior) arba iš apačios (inferior).

Dalinis peties rotatorių sausgyslių plyšimas

Peties rotatorių sausgyslių plyšimai yra skirstomi į visiškus (viso storio) ir dalinius plyšimus. Visiškas sausgyslės plyšimas apima visą sausgyslės storį ir sąnario kapsulę, tuo tarpu dalinis peties rotatorių sausgyslių plyšimas neapima viso sausgyslės storio. Tai gali būti sporto traumos pasekmė (patyrus sužeidimus) ir, kaip taisyklė, prasideda nuo viršdyglinio raumens sausgyslės (supraspinatus) plyšimo. Jeigu plyšimas didėja ir plinta, pažeidžiamos greta esančių rotatorių (podyglinio arba pomentinio raumens) sausgyslės. Vis dažniau pastebima, jog dalinius sausgyslių plyšimus patiria vyresni kaip 50 metų amžiaus žmonės, tiesiog nuo paprastos traumos (pvz.: kritimas).

Sukamųjų raumenų (rotatorių) degeneracija

Kartu su senėjimo procesais, vykstančiais žmogaus organizme, sukamieji raumenys (rotatoriai) taip pat linkę degeneruoti (prastėja jų funkcija ar net ima nykti), o tai iššaukia peties disfunkciją. Degeneruojant sausgyslei, ji gali atsiskirti nuo žastikaulio ir sukelti rotatorių pakitimus. Tai vadinama „degeneraciniais rotatorių pažeidimais“. Šie pažeidimai konkrečiai nėra rotatorių plyšimai - jie neatsiranda po trauminio įvykio. Tai yra rotatorių sausgyslės defektai, atsiradę vykstant degeneraciniams procesams.

Peties sąnario artroskopija

Visiški sukamųjų peties raumenų (rotatorių) plyšimai nesugyja savaime - reikalingos operacijos, kurių pagalba sugrąžinamos optimalios peties funkcijos. Rotatorių gydymas apima nutrūkusios sausgyslės prisiūvimą prie žastikaulio. Gali būti atlikta atviro pjūvio operacija (įprastas 6-10 cm. pjūvis, susiuvamas siūlais) arba artroskopija (kelios nedidelės 3 mm. skylutės).